užviežus

×užviežùs, -ì (sl.) adj. (4) Ds 1. pagarbus.

užviežu n.: Kunigą vest tokion smardalynėn neužviežu rš.

2. malonus.

užviežu n.: Man svetimu rūbu tai ir neužviežu būt vilktis Ds. ^ Užviežu uošvijoj, užviežiau tėvijoj Trgn.